skelsėti

skelsė́ti, skel̃si, -ė́jo intr. KŽ, skélsėti, -i (-a), -ėjo Als; R, N, [K], L3 1. žr. skelsti 1: Skélsi jam šienas, kad moka gerai šerti, t. y. yra skalsus J. Troba kiaura, šilima neskel̃si Skr. Neskélsa ta pensija, neskalsi Grd. Ką tau toj alga skelsė̃s! Lp. Arkliai pas mus neskel̃si Vlkv. 2. žr. skelsti 4: Kiekvienas nupasakojimas skelsi pavyzdžiais J.Šliūp. Skelsėjo mėgumuose Ba2Ezd9,25. \ skelsėti; paskelsėti